Simboliai
Ordino šūkis: ,,Taika ir Gėris"
,,Taika ir Gėris" - šis pranciškonų kvietimas išsilaikė per daugelį amžių. Jo šaltinis - šv. Pranciškaus nuostata ir sekimas ja kasdieniniame brolių gyvenime. Asmeninis patyrimas to, ką Viešpats nuveikė šv.Pranciškaus gyvenime, kaip labai pakeitė jo išgyvenamus santykius su kitais žmonėmis - visa tai rado atspindį kasdieniniuose šventojo kontaktuose su atsitiktinai sutiktais žmonėmis.
Jam nebūdingas abejingumas, bet nuoširdumas, šiluma ir uolumas skelbiant artėjančią Dievo Karalystę. Tai jau nebuvo tas Asyžiaus jaunuolis, kuris bjaurėjosi raupsuotoju arba šykštėjo pinigų stokojančiam. Tai buvo naujas, Dievo malone pakeistas vyras, visiems sutiktiesiems skelbiantis Evangelinę naujieną. Jis tapo skelbėju tobulumo, kuris išplaukia iš Viešpaties Jėzaus sekimo, ir viešai skelbdamas atgailą, dalinosi savo santykių su Aukščiausiuoju vaisiais.
Kaip pats vėliau prisipažino, Dievo apreiškimas išmokino jį štai tokio pasveikinimo: ,,Tegul Viešpats apdovanoja tave taika!" Todėl visuose savo pamoksluose, jų pradžioje, sveikino žmones skelbdamas taiką. ,,Trijų draugų pasakojime", kuris aprašo Šventojo Tėvo atsivertimą ir dvasinį augimą , skaitome , kad ,,tai buvo stebuklingas faktas, nes perimant šį pasveikinimą Pranciškus turėjo pirmtaką, kuris dažnai, bėgdamas Asyžiaus gatvėmis, kartojo šią formulę: ,,Taika ir Gėris". Todėl Dievo vyras, Pranciškus, apimtas pranašų dvasia ir sekdamas savo pirmtaku, pranašų kalba skelbė taiką ir išganymą. Jo išganingi paraginimai tikroje taikoje vienijo daugelį atskirtus nuo Kristaus ir atitolusius nuo išganymo."
Taigi matome, kad Šventasis suprato, kokiu būdu pagal Dievo valią patarnauti kito žmogaus , taip dažnai pasimetusio kasdienybės ir dvasinio augimo keliuose, labui. Pranciškoniškas šūkis, pilnas tikros taikos ir nesuinteresuoto gėrio, neprarado savo aktualumo ir dabartiniais laikais. Viską, ko savo brolius mokė Pranciškus, ir mes turime kartoti ir įgyvendinti, tapdami Dievo meilės pasauliui skelbėjais. Pranciškus buvo taikos žmogumi.