Šv.Maksimilijonas
2011m. pranciškonų ordinui yra ypatingi, kadangi rugpjūčio 14d. minėsime šv.Maksimilijono 70 -ąsias mirties metines. Šis mūsų brolio kankinystės jubiliejus - tai puiki proga naujoje šviesoje pažvelgti į tėvą Kolbę, jo idėjas ir šventumą. Šiuos metus, kuriuos užbaigsime spalio viduryje, lydės šūkis: ,,Negesinkite šv.Maksimilijono dvasios."
1986m. Romoje vyko Ypatingoji Generalinė Kapitula, kurios vaisiumi buvo tuometinio generalinio Ministro t.Lanfranco Serrini laiškas, pavadintas ,,Kolbės palikimas". Šiame laiške tėvas Maksimilijonas apibūdintas kaip šventasis, kuris sugebėjo išsaugoti esmines vertybes, kartu atkreipdamas dėmesį į aktualias problemas. Diskusijoje apie pranciškono vietą šiuolaikiniame pasaulyje gen. Ministras vienareikšmiškai parodė į t. Kolbės asmenį, kuris, netapdamas formalizmo ar sukaustančių tradicijų kaliniu, konkrečiu atsaku pritaiko šv.Pranciškaus idealą dabarčiai. Analizuodamas t.Kolbės gyvenimą ir veiklą, jis nedvejodamas pristatė jį kaip ,,mums visiems vertingą ir aktualų tobulo pranciškono pavyzdį". Neįmanoma nesutikti su teiginiu, kad šv.Maksimilijono aktualumas ordino gyvenime vertinamas pirmoje eilėje pagal tai, ką jis turi mums pasakyti kaip pranciškonas, kaip brolis, liudijantis apie mūsų pašaukimo turtingumą. Šiame kontekste besiartinantis jubiliejus duoda mums galimybę atidžiau pažvelgti į tai, kaip jo asmenybė, visuotinai vertinama Bažnyčioje ir pasaulyje, vertinama pačioje vienuolinėje šeimoje...
...Gyvenimo liudijimas, maldos ir aukos dvasia - tai, ko trokšta šiuolaikinis žmogus - visa tai neabejotinai tėvui Maksimilijonui būdingi bruožai, jo atveju pakylėti iki heroiškumo. Pranciškoniškas požiūris į pasaulį, leidžiantis pastebėti kiekviename žmoguje pirmiausia tai, kas gera ir gražu; praktiškas ekumenizmas, pasireiškiantis dialogu su kiekvienu ir visose aplinkybėse, kartu išsaugojant ištikimybę savo išpažįstamoms vertybėms; kitos kultūros priėmimas, sugebant atsisakyti savo veiklos schemų ir atsiveriant į kitų pateikiamas vertybes; pagarba kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo visuomeninių ir kultūrinių skirtumų bei situacijų; neturto dvasia, pasireiškianti veikla, remiant labiausiai stokojančius; rūpestis dėl naujų vienuolinių pašaukimų ne išorinėmis akcijomis ir veiksmais, bet pranciškoniško gyvenimo liudijimu. Pagaliau nepaprasta sielovadinė intuicija, siekianti panaudoti masinės informacijos priemones skelbiant Gerąją Naujieną, sutinkamai su nuostata, kad gerai organizuota masinė informacija yra svarbiau, negu didelių bažnyčių statyba. ,,Šiame kelyje - kaip rašo gen.Ministras - šv.Maksimilijonas, bebaimis apaštalas, ištikimas savo charizmai, mums yra ypač vertingas ir sektinas pavyzdys."
Ypatinga tėvo Maksimilijono veiklos sritis, į kurią šiais metais privalu atkreipti dėmesį, tai ,,Nekaltai Pradėtosios Riterija" ir jos vaidmuo mūsų sielovadiniame darbe. Vėl grįžtame prie laiško apie ,,Kolbės palikimą". Tėvas Serrini rašo: ,,galima teigti, kad nuo III-jo ordino įsteigimo pradžios neturėjome tokio savito veikalo su universalia veikimo programa, kaip ,,Nekaltai Pradėtosios Riterija". Tai nauja originali iniciatyva, naujoviškai vertinga, gebanti įsijungti į visuotinę šių laikų Bažnyčios misiją. Jeigu nepastebime šio visada aktualaus universalumo praktikoje, tai verta susimąstyti, ar nesame dėl to patys kalti? Atsakant į šį klausimą, turime atkreipti dėmesį, ką šioje srityje turime pakeisti? Š.m. spalio mėn. Romoje kviečiamas Tarptautinis ,,Nekaltai Pradėtosios Riterių" susitikimas, kuris turėtų priimti svarbius sprendimus, atnaujinant draugijos veiklą. Tikimės, kad šis susitikimas atneš naują kokybę draugijos veikloje ir paskatins geriau pasinaudoti šv.Maksimilijono dvasiniu palikimu.
Minint t.Kolbės jubiliejų nenorime užsidaryti vien tik mūsų vienuolijos aplinkoje. Devynis mėnesius iš eilės, kiekvieno mėnesio 14d. vyks novena, kurios tikslas priminti tikintiesiems apie Nepokalianovo įsteigėjo asmenybę ir sąmoningai pasiruošti jo mirties jubiliejui. Todėl norime su šiuo jubiliejumi supažindinti visus tikinčiuosius, ypač tuos, kurie priklauso mūsų vienuolynams ir sielovadiniams centrams...
...Šio laiško pabaigoje norime pacituoti t.Lanfranko Serrini atsišaukimą: ,,Mes, kaip ordino nariai, esame pašaukti harmoningai įgyvendinti ir naudotis šia dovana, kuria mums Dievas davė tėvo Maksimilijono asmenyje, patalpinant jį kaip šviežią raugą, kuris padėtų mums augti ,,iš vidaus" vienybės ir tobulėjimo dvasioje."
sub meniu: